Kol viena Lietuvos dalis 2025 m. pasiėmė rekordinį kiekį naujų vartojimo paskolų (skaitykite apie skolinimosi bumą Lietuvoje), kita dalis tuo pačiu metu plaukė priešinga kryptimi — link antstolio kabineto. Gyventojų pradelstų skolų suma Lietuvoje per 2025 m. išaugo 92 mln. eurų ir pasiekė 3,66 mlrd. eurų. Pradelstų skolų atvejų skaičius peržengė 1,19 mln. ribą ir toliau auga. Maždaug 222 tūkst. gyventojų – beveik kas dešimtas pilnametis šalies gyventojas – turi aktyvų vykdomąjį raštą. O 63 % šių skolininkų oficialiai nedirba ar negauna jokių legalių pajamų.
Šis straipsnis – tai skolinimosi bumo antra pusė: kas atsitinka, kai paskolos nebesumokamos laiku, kaip „skolų atostogų" mechanizmas per metus nepasiteisino, ir ką nuo 2026 m. lapkričio keis Europos vartojimo kredito direktyva (CCD2).
Kas dešimtas suaugęs lietuvis turi aktyvią skolą antstoliui
Pagal Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. pristatytą „Skolų žemėlapį", bendra pradelstų skolų suma Lietuvoje siekia 3,66 mlrd. eurų. Tai – 92 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Pradelstų skolų atvejų skaičius per metus išaugo nuo 1 190,7 tūkst. iki 1 197,7 tūkst. (+0,6 %). Vieną vykdomąjį raštą turi apie 222 tūkst. žmonių, tai sudaro 8 % visų Lietuvos gyventojų ir maždaug dešimtadalį pilnamečio amžiaus populiacijos.
58 % visų pradelstų skolų atvejų – tai nedidelės sumos iki 300 eurų. Tai rodo, kad problema nėra viena didelė finansinė krizė, o masinis mažų neapmokėtų sąskaitų reiškinys: baudos, komunalinių mokesčių įsiskolinimai, smulkios vartojimo paskolos, telekomunikacijų paslaugų skolos. Kita vertus, vidutinė antstolių išieškoma suma per metus ūgtelėjo 81 euru ir 2025 m. siekė 2 778 eurus (palyginti su 2 697 eurais 2024 m.). Nors didžioji dalis bylų susijusi su nedidelėmis sumomis, vidutinis išieškojimas vis tiek artėja prie trijų tūkstančių eurų – iš dalies dėl to, kad dėl mažesnių skolų žmonės dažnai susitaria patys, o pas antstolį nukeliauja tik didesnės ir sudėtingesnės bylos.
Atskira problema – alimentų skolos. Jos per metus išaugo beveik 25 mln. eurų (+19 %) ir dabar siekia 204 mln. eurų. Tai skaudžiausia kategorija, nes tiesiogiai nukenčia vaikai.
Šešėlinis nemokumas: 63 % antstolių skolininkų oficialiai nedirba
Bene ryškiausias 2024–2025 m. antstolių duomenų atskleistas dėsningumas – milžiniška proporcija žmonių, kurie turi aktyvių skolų valstybei ar privatiems kreditoriams, bet neturi oficialių pajamų, iš kurių tas skolas būtų galima išieškoti.
Pagal antstolių rūmų duomenis, 63 % antstolių skolininkų nedirba ir negauna jokių legalių pajamų. Tai apie 140 tūkst. žmonių, iš kurių nebėra ko išieškoti – net jei teismas priėmė sprendimą skolininko nenaudai. Kai kurie iš jų yra socialiai pažeidžiami asmenys, kurie tikrai neturi pajamų. Kiti – dirba „šešėlyje": dalis atlygio gaunama vokeliuose arba per trečiuosius asmenis, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į oficialų atlyginimą.
Lietuvos žiniasklaidoje šis reiškinys vadinamas „šešėliniu nemokumu" – formalus skolininkas nemokus, bet realiai gyvena įprastu lygiu iš nedeklaruojamų pajamų. Pasekmė viešiesiems finansams matoma tiesiogiai: antstoliams tenka užbaigti didelę dalį bylų be realaus išieškojimo. Per pirmus 10 mėn. 2025 m. antstoliai užbaigė 12 % mažiau vykdomųjų bylų nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, o tarp užbaigtų bylų – 11 % mažiau sėkmingų (tokių, kur kreditoriui grąžinta visa reikalaujama suma).
Kai skola dar nepasiekė antstolio, situaciją dažnai įmanoma valdyti pačiam – sujungti kelias prievoles į vieną pigesnę (apie tai detaliai rašome straipsnyje kas yra paskolų refinansavimas). Kai byla jau pas antstolį, refinansavimas tampa sudėtingesnis, nes banko sistemose matoma aktyvi vykdomoji byla ir tai tiesiogiai veikia kredito istoriją.
Pradelstų skolų žemėlapis: raudonuoja pasienis su Baltarusija ir Rusija
Antstolių rūmų pristatyto skolų žemėlapio 2025 m. versija patvirtino prieš metus iškeltą tendenciją: skolų problema Lietuvoje nėra tolygi. Tarp savivaldybių skolų atvejų intensyvumas (atvejų skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų) skiriasi 3–4 kartus.
Pradelstos skolos pagal savivaldybes: skirtumas siekia 3,5 karto
Pradelstų skolų atvejai tūkstančiui gyventojų. Palyginamos savivaldybės, kuriose rodiklis didžiausias ir mažiausias iš visų 60 (duomenys aktualūs 2025-09-30).
Daugiausia pradelstų skolų 2025 m. susikaupė retai apgyvendintuose pasienio su Baltarusija ir Rusija regionuose: Pagėgių savivaldybėje – 847 atvejai tūkstančiui gyventojų, Varėnos rajone – 722, Radviliškio rajone – 700. Šiuose regionuose sutampa kelios priežastys: mažesnės pajamos, silpnesnės įsidarbinimo galimybės, didesnė šešėlinės ekonomikos dalis, taip pat dėl geopolitinės situacijos sumažėjusi tarpvalstybinė prekyba ir kaimyninių rinkų praradimas. Mažiausias pradelstų skolų atvejų skaičius užfiksuotas Plungės (316), Kauno (294) ir Utenos rajonų (268) savivaldybėse.
Šie duomenys prieštarauja paplitusiam stereotipui, kad antstolių klientais dažniausiai tampa didmiesčių gyventojai, gyvenantys iš paskolos į paskolą. Realybėje intensyviausios skolų problemos – periferijoje, kur jas sunkiausia spręsti ir kur prevencijos priemonės veikia silpniausiai.
34–44 metų amžiaus grupė – 32 % visų antstolių skolininkų
Antstolių rūmų duomenys rodo ir aiškų skolininkų amžiaus profilį. Didžiausia antstolių skolininkų grupė – 34–44 metų amžiaus asmenys. Jie sudaro 32 % visų skolininkų, o bendra šios grupės pradelstų skolų suma siekia 704,2 mln. eurų.
Tai nėra atsitiktinis sutapimas. Būtent 34–44 m. grupėje sutampa kelios finansinės spaudimo priežastys. Šie žmonės dažnai turi būsto paskolą, paimtą prieš 5–10 metų, kai palūkanos buvo žemesnės, o dabar refinansuoja arba dengia ją su išaugusiomis įmokomis. Daugelis jų augina nepilnamečius vaikus, todėl netenka lankstumo išlaidoms mažinti. Dažnai šis amžiaus tarpsnis sutampa su karjeros persiorientavimu ar verslo pradžia, kai pajamos tampa nenuspėjamos. Šioje grupėje taip pat dažniau iširsta santuokos, o dalijimasis turtu ir alimentų skolos stipriai blogina finansinę padėtį.
Jaunesnių nei 25 m. ir vyresnių nei 65 m. asmenų dalis skolininkų gretose gerokai mažesnė – vieni dar neturi didelių finansinių įsipareigojimų, kiti gauna stabilias pajamas iš pensijų.
Kodėl „skolų atostogos" nepasiekė tikslo
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje veikia mechanizmas, vadinamas „skolų atostogomis". Jo idėja paprasta: skolininkui, kuris ilgiau nei pusmetį nedirbo ir įsidarbino po 2024-12-01, antstolis 6 mėnesius nedaro jokių išskaičiavimų iš atlyginimo. Tikslas – paskatinti žmones grįžti į legalią darbo rinką.
Rezultatai per pirmus metus nuvylė. Pagal „Skurdo mažinimo tinklo" vadovės Aistės Adomavičienės analizę, paskelbtą LRT, per beveik metus „skolų atostogomis" pasinaudojo tik 460 žmonių. Tai vos 0,2 % visų skolininkų. Dar ryškesnis rodiklis – per tą patį laikotarpį legaliai dirbančių antstolių skolininkų skaičius ne padidėjo, o sumažėjo beveik 2 %. Tai prieštarauja visai reformos logikai: jei priemonė būtų veikusi, tokių skolininkų skaičius turėjo augti.
Tiesa, tarp tų, kurie iš tiesų pasinaudojo mechanizmu, rezultatai geresni. Didžioji dalis pasinaudojusiųjų „skolų atostogomis" lieka darbo rinkoje net ir po to, kai atostogos baigiasi – o tai jau yra tvarios finansinės reabilitacijos ženklas. Tarp alimentų skolininkų šis efektas dar stipresnis: iš 55 asmenų, pasinaudojusių „skolų atostogomis" dėl alimentų, 82 % (45 žmonės) dirba.
Problema – mastelis. Kai priemone pasinaudoja 0,2 %, ji negali statistiškai pakeisti didelės sistemos. Antstolių rūmai tai formuluoja griežčiau: palengvintos sąlygos skolininkams nepasiekė pagrindinio tikslo – nepaskatino dirbti legaliai. Problemos šaknys, jų teigimu, giliau nei antstolių veiklos ribose. Tai klausimas apie minimalios algos dydį, šešėlinės ekonomikos dalį, socialinių išmokų struktūrą ir finansinio švietimo trūkumą.
Kas keičiasi 2026 m. – vartojimo kredito direktyva (CCD2)
2026 m. lapkričio 20 d. pradės veikti naujoji ES vartojimo kredito direktyva (CCD2, Direktyva 2023/2225), kuri pakeis 2008 m. galiojusią direktyvą. Valstybės narės perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę privalėjo iki 2025-11-20. Lietuvoje vartojimo kreditą toliau reglamentuos Vartojimo kredito įstatymas, bet jo nuostatos bus atnaujintos pagal direktyvos reikalavimus.
Kodėl tai svarbu šiame kontekste? CCD2 pirmiausia siekia sumažinti situacijų, kuriose vartotojas paima paskolą, kurios realiai neišgalės grąžinti, skaičių. Tarp naujovių, aktualiausių Lietuvos rinkai – griežtesnis kreditingumo vertinimas (kreditoriai privalės detaliau įvertinti realią vartotojo mokumo padėtį, ne tik formalias pajamas), reklamos apribojimai (bus draudžiama skelbti, kad kreditas „pagerina finansinę padėtį" arba kad neapmokėta skolinė prievolė neturi įtakos naujų kreditų gavimui) ir skaidresnės palūkanos trumpalaikiams bei „buy now, pay later" produktams.
Naujausios reformos pagrindinis tikslas iš viešųjų finansų perspektyvos – sumažinti naujų paskolų srautą, kurios vėliau virsta vykdomosiomis bylomis pas antstolius. Jeigu direktyva Lietuvoje bus perkelta nuosekliai, dalis šiandieninių skolininkų struktūros problemų galėtų sušvelnėti per 3–5 metus. Tai netrukdys gauti paskolą atsakingam vartotojui, bet apsunkins impulsyvų skolinimąsi, kuris šiandien sudaro didelę dalį pradelstų skolų.
Praktiškai tai reiškia, kad nuo 2026 m. paskolos davėjai turės griežčiau žiūrėti į kiekvieno skolininko kredito istoriją ir jau egzistuojančias prievoles. Vartotojams, kurie šiandien naudojasi keliomis smulkiomis paskolomis vienu metu, gali tapti sudėtingiau gauti dar vieną.
Ką daryti, jei skola jau pasiekė antstolį?
Tyliai laukti, kol problema išsispręs pati, yra pavojingiausia strategija. Pagal Lietuvos teisę, antstolis gali išskaičiuoti iki 30 % atlyginimo, viršijančio minimalią mėnesinę algą, o pajamų daliai, viršijančiai dvi minimalias algas – iki 50 %. Iki minimalios algos išskaičiavimas – 10 %. Neišieškoma suma 2025 m. yra 450 eurų (tiek, kiek skirta minimaliems vartojimo poreikiams tenkinti). Ši riba gali būti didesnė, jei kreipiatės į antstolį su pareiškimu ir nurodote, kad gaunate pajamų, iš kurių išieškojimas draudžiamas.
Kiek antstolis gali išskaičiuoti iš jūsų atlyginimo?
Skaičiuoklė remiasi CPK 736 straipsnio nuostatomis, galiojančiomis nuo 2024-07-01. Išskaičiavimai taikomi išmokėtam (neto) atlyginimui.
Yra kelios aiškios reakcijos galimybės, priklausomai nuo skolos dydžio, pajamų stabilumo ir kreditorių skaičiaus.
Pirma, jeigu pajamos stabilios ir bendra skolos suma ne milžiniška, tiesioginis dialogas su kreditoriumi iki bylos perdavimo antstoliui dažnai leidžia susitarti dėl išdėstytų mokėjimų. Praktika rodo, kad kreditoriai noriau derina grafiką, negu patiria atsisakymo riziką su antstoliu.
Antra, jei turite kelias skolas, dažnai vertingiausias sprendimas – paskolų refinansavimas. Kelias skolas galima sujungti į vieną pigesnę, taip sumažinant mėnesinę įmoką ir bendras palūkanas. Svarbu: refinansavimas paprastai įmanomas tik iki tol, kol byla perduota antstoliui. Kai vykdomoji byla jau aktyvi, banko atsakymas dažniausiai bus neigiamas.
Trečia, jei atitinkate sąlygas (ilgiau nei pusmetį neturėjote pajamų ir įsidarbinote po 2024-12-01), galima pasinaudoti „skolų atostogomis" – 6 mėn. be išskaitų iš atlyginimo. Ši priemonė naudojama per retai, bet tiems, kurie atitinka sąlygas, ji suteikia realią atokvėpį.
Ketvirta, kraštutiniu atveju – fizinio asmens bankroto procedūra. Ji Lietuvoje galima, bet reiškia bent 3 metus griežto biudžeto ir ilgalaikę žalą kredito istorijai.
Ką daryti, jei skola jau virto problema?
Atsakykite į kelis klausimus – gausite rekomenduojamą veiksmų planą pagal jūsų situaciją.
Šaltiniai
- Lietuvos antstolių rūmai: Lietuvos gyventojų pradelstų skolų žemėlapis 2025 m. (antstoliurumai.lt)
- LRT — „Antstolių rūmai: gyventojų skolos per metus išaugo 92 mln. eurų iki 3,66 mlrd. eurų" (2025)
- LRT — „Antstolių rūmai: lietuviai turi 2 mlrd. eurų skolų valstybei, 63 proc. jų – nemokūs" (2024)
- LRT — „Antstoliai: skolų turi beveik dešimtadalis Lietuvos gyventojų"
- LRT — „Gyventojų skolų žemėlapis: daugiausia – pasienio su Baltarusija ir Rusija regionuose"
- LRT, Aistė Adomavičienė — „„Skolų atostogos" ir išieškojimas" (2025)
- LRT, Marius Šlepetis — „„Skolų atostogų" miražas – postūmio nėra, rinkos balansas pažeistas" (2025)
- LRT, Marius Dubnikovas — „Skolų žemėlapis: problema – ne dydis, o gyventojų finansinė disciplina" (2025)
- 15min.lt — „Naujasis skolų žemėlapis: kur Lietuvoje žmonės įsiskolinę labiausiai?"
- LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija — „Skolų atostogos" (socmin.lrv.lt)
- EUR-Lex — Direktyva (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių (įsigalioja 2026-11-20)
- LR finansų ministerija — „Vartojimo kredito reglamentavimas" (finmin.lrv.lt)
- VU Teisės klinika — „Kiek antstolis gali išieškoti iš atlyginimo ar kitų lėšų?"
Straipsnis parengtas 2026 m. balandį. Skaičiai atspindi naujausius Antstolių rūmų, LR ministerijų ir ES institucijų viešai paskelbtus duomenis. Konkrečiu savo atveju rekomenduojame kreiptis į savo antstolį, advokatą ar „Skurdo mažinimo tinklo" organizacijas.