Kreditingumas yra vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių ar gausite paskolą, kokiomis sąlygomis ir už kokias palūkanas. Lietuvoje jį vertina kiekvienas bankas ir vartojimo kredito davėjas, remdamasis Lietuvos banko nustatytais Atsakingojo skolinimo nuostatais bei Vartojimo kredito įstatymu.
Nors daugelis žmonių apie savo kreditingumą susimąsto tik tada, kai paraiška jau atmesta, situaciją galima įvertinti ir pagerinti iš anksto. Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. namų ūkių neveiksnios paskolos sudarė vos 1,09% portfelio, todėl dauguma skolininkų sugeba laiku vykdyti įsipareigojimus, jei paskola išduota atsakingai.
Žemiau aptariami konkretūs vertinimo veiksniai, DSTI rodiklio ribos, nemokami pasitikrinimo būdai per Manocreditinfo ir Lietuvos banko PRDB bei septyni praktiniai žingsniai, padedantys pasiruošti paskolos paraiškai per artimiausius kelis mėnesius.
Kas yra kreditingumas ir kodėl jis svarbus
Kreditingumas yra asmens gebėjimas laiku ir visiškai grąžinti pasiskolintas lėšas, kurį kredito davėjas privalo įvertinti prieš sudarydamas paskolos sutartį. Tai pagrindinis kriterijus, lemiantis ar paraiška bus patvirtinta, kokia suma pasiūlyta ir kokios palūkanos taikomos.
Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kreditorius vertinimą grindžia ne tik gavėjo pateikta informacija, bet ir patikrinimu registruose bei informacinėse sistemose. Vien paraiškos duomenų neužtenka, todėl kredito davėjas turi turėti pajamas patvirtinančius dokumentus, kaip Sodros pažymą ar banko sąskaitos išrašą.
Kreditingumas dažnai painiojamas su kredito istorija, tačiau tai skirtingos sąvokos. Kreditingumas rodo dabartinį pajėgumą grąžinti naują paskolą, atsižvelgiant į pajamas ir esamus įsipareigojimus. Kredito istorija atspindi praeities elgesį vykdant ankstesnius įsipareigojimus ir yra tik vienas iš kreditingumo vertinimo elementų.
Vertinimas atliekamas prieš kiekvieną finansinį sandorį: imant vartojimo paskolą, būsto kreditą, lizingą, kreditinę kortelę ar atliekant refinansavimą. Kuo aukštesnis kreditingumas, tuo palankesnės sąlygos, todėl verta jį pasitikrinti dar prieš teikiant paraišką.
Atsakingojo skolinimo sistema Lietuvoje veikia efektyviai. Pagal Lietuvos banko duomenis, 2024 m. neveiksnių paskolų dalis sudarė vos 0,90% viso bankų sektoriaus portfelio. Tai reiškia, kad didžioji dauguma gavėjų prievoles vykdo laiku, bet kartu rodo, kodėl kreditoriai itin atidžiai analizuoja kiekvieną paraišką.
Kaip vertinamas kreditingumas Lietuvoje: pagrindiniai veiksniai
Kreditingumo vertinimas remiasi šešiais pagrindiniais veiksniais: pajamų dydžiu ir pastovumu, esamais finansiniais įsipareigojimais, kredito istorija, darbo stažu, amžiumi bei šeimos sudėtimi su išlaikytiniais. Kiekvienas iš jų atskleidžia skirtingą skolininko rizikos pusę, todėl kreditoriai juos analizuoja kompleksiškai, o ne pavieniui.
Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 dalį vertinimas turi būti grindžiamas prielaida, kad gavėjas galės vykdyti įsipareigojimus visą sutarties laikotarpį. Tai reiškia, kad kreditorius privalo atsižvelgti į ekonomikos cikliškumą ir istorinius duomenis, ne tik į esamą finansinę padėtį. Dėl to stabili 12 mėnesių pajamų istorija sveriama labiau nei vienkartinis didelis pavedimas.
Bankai ir ne bankiniai kreditoriai vertina kreditingumą skirtingai. Komerciniai bankai taiko griežtesnius DSTI ir LTV reikalavimus pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, o vartojimo kreditų teikėjai dažniau koncentruojasi į pajamų pastovumą ir Creditinfo istoriją. Asmuo, atmestas banke dėl LTV ribos, gali gauti smulkesnę vartojimo paskolą kitur, tačiau dažniausiai aukštesne palūkanų norma.
Standartinis dokumentų paketas, kurio prašo kredito davėjas:
- Sodros pažyma apie pajamas už pastaruosius 6–12 mėnesių
- Banko sąskaitos išrašas, atspindintis realius pinigų srautus
- Darbo sutartis arba individualios veiklos pažyma
- Creditinfo ataskaita su esama kredito istorija
Net ir geras atlyginimas negarantuoja teigiamo sprendimo. Dažniausia atmetimo priežastis yra per aukštas DSTI dėl jau veikiančių vartojimo paskolų, lizingų ar kreditinių kortelių limitų, kurie matematiškai išstumia naują įmoką iš leistinos ribos.
DSTI rodiklis: kiek galite skolintis pagal Lietuvos banko reikalavimus
DSTI (debt service to income) yra visų paskolų mėnesio įmokų ir grynųjų mėnesio pajamų santykis, išreikštas procentais. Šis rodiklis parodo, kokią dalį pajamų skolininkas kas mėnesį skiria įsipareigojimams dengti, todėl jis yra centrinis kreditingumo vertinimo įrankis Lietuvoje.
Pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus DSTI negali viršyti 40% mėnesio pajamų. Išimtiniais atvejais leidžiama iki 60%, tačiau tokios paskolos negali sudaryti daugiau kaip 5% kredito davėjo per kalendorinius metus išduotų naujų būsto paskolų sumos. Bankai išimtis taiko atsargiai ir tik klientams su itin stipriu finansiniu profiliu.
Be standartinio skaičiavimo, kreditoriai privalo atlikti palūkanų jautrumo testą. DSTI skaičiuojamas taikant ne realią, o 5% palūkanų normą, ir net tokiu stresiniu scenarijumi rodiklis negali viršyti 50%. Taip užtikrinama, kad rinkos palūkanoms pakilus skolininkas nepatirs įmokų šuolio.
Konkretus pavyzdys aiškiai parodo, kaip riba veikia praktikoje. Jei mėnesio pajamos sudaro 1500 € į rankas, visų paskolų įmokų suma negali viršyti 600 € per mėnesį. Jeigu už vartojimo kreditą jau mokama 200 €, naujai paskolai liks tik 400 € įmokos „erdvė".
Būsto paskoloms taikomos papildomos ribos. Paskolos sumos ir įkeičiamo turto vertės santykis (LTV) negali viršyti 85% pirmajai būsto paskolai ir 70% antrajai, o maksimalus sutarties terminas yra 30 metų. Vadinasi, pirmajam būstui reikia bent 15% pradinio įnašo.
Žemesnis DSTI reiškia aukštesnį kreditingumą, nes kreditorius mato didesnę pajamų atsargą nenumatytiems atvejams. Prieš teikiant naują paraišką verta uždaryti smulkias paskolas ar nenaudojamas kreditines korteles.
Kaip pasitikrinti savo kreditingumą per Creditinfo ir Lietuvos banką
Savo kreditingumą Lietuvoje galite pasitikrinti trimis nemokamais būdais: per Manocreditinfo platformą (kartą per metus pilna kredito istorijos ataskaita), per Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazę (PRDB) kartą per dieną, ir užsisakydami Sodros pažymą apie pajamas. Šie šaltiniai kartu suteikia pilną vaizdą, kurį kreditorius mato vertindamas paraišką.
Manocreditinfo ataskaitą galite užsisakyti adresu manocreditinfo.lt, tapatybė patvirtinama elektroniniu parašu arba prisijungimu per banką. Po patvirtinimo ataskaita pateikiama elektroniniu būdu ir parodo aktyvius įsipareigojimus, mokėjimų istoriją bei kreditorių užklausas.
PRDB duomenys pasiekiami per lb.lt arba „Pinigų bitės" svetainę. Čia matysite aktyvius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kokios įstaigos domėjosi jūsų duomenimis per pastaruosius dvejus metus, todėl tai naudinga peržiūrėti prieš teikiant naują paraišką.
Dažnai klausiama, ar pasitikrinimas pakenkia kreditingumui. Atsakymas neigiamas: savarankiškas pasitikrinimas laikomas „minkšta" užklausa ir nedaro jokios įtakos vertinimui. Tik kreditorių užklausos, atliekamos teikiant oficialią paraišką, fiksuojamos kaip „kietos" ir matomos kitiems skolintojams.
Radus klaidingą informaciją Creditinfo ataskaitoje, reikia pateikti prašymą Creditinfo Lietuva dėl duomenų ištaisymo. Prie prašymo būtina pridėti įrodymus iš kreditoriaus, pavyzdžiui, mokėjimo patvirtinimą ar pažymą apie įsipareigojimo įvykdymą. Klaidos pataisymas gali pakelti kreditingumo įvertinimą jau per kelias savaites.
Papildoma apsauga yra Lietuvos banko tvarkomas „STOP vartojimo kreditams" sąrašas. Į jį įsirašęs asmuo neturi galimybės gauti vartojimo kredito, o kreditoriai privalo šį sąrašą patikrinti prieš sudarydami sutartį. Sutartis, sudaryta su sąraše esančiu asmeniu, laikoma negaliojančia, todėl tai veiksminga priemonė apsisaugoti nuo tapatybės vagystės.
Kaip pagerinti kreditingumą: 7 praktiniai žingsniai
Kreditingumo gerinimas yra nuoseklus procesas, paprastai užtrunkantis nuo 3 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo pradinės situacijos. Greitesnių rezultatų sulauksite mažindami DSTI, o ilgesnio laiko prireiks atstatant kredito istoriją po pavėluotų mokėjimų.
Septyni praktiniai žingsniai apima tiek finansinę drausmę, tiek strateginį pasiruošimą prieš teikiant naują paraišką.
Sumažinkite esamus įsipareigojimus ir DSTI rodiklį
Kiekviena uždaryta kreditinė kortelė ir grąžinta vartojimo paskola tiesiogiai mažina DSTI rodiklį, nes iš skaičiavimo dingsta atitinkama mėnesio įmoka. Net neaktyvi kreditinė kortelė su nustatytu limitu kreditoriui skaičiuojama kaip potencialus įsipareigojimas, todėl jos uždarymas dažnai pastebimai pagerina vertinimą.
Jei turite kelias smulkias paskolas su skirtingomis palūkanomis, apsvarstykite jų konsolidavimą į vieną kreditą su žemesne norma ir ilgesniu terminu. Mėnesio įmoka sumažėja, o DSTI nukrenta, net jei bendra grąžinama suma per visą laikotarpį šiek tiek auga.
Praktinį kontekstą rasite smulkių paskolų gide, kur paaiškinta, kada konsolidavimas tikrai apsimoka.
Tvarkingai atsiskaitykite ir venkite pavėluotų mokėjimų
Net vienas pavėluotas mokėjimas patenka į kredito istoriją ir gali likti matomas iki 10 metų nuo įsipareigojimo įvykdymo. Viena užmiršta įmoka šiandien gali daryti įtaką paskolos sąlygoms dar dešimtmetį.
Praktiškai dažniausia pavėluoto mokėjimo priežastis yra pamiršimas, o ne lėšų trūkumas. Verta nustatyti automatinius mokėjimus tiek už paskolas, tiek už komunalines paslaugas, kurių istorija taip pat fiksuojama Creditinfo registre.
Sumokėjus skolą informacija iš registro nepašalinama, tačiau jos statusas pakeičiamas į „įvykdyta". Toks įrašas kreditoriams siunčia kur kas geresnį signalą nei aktyvi neapmokėta skola.
Nepateikinėkite per daug paskolos paraiškų vienu metu
Kiekviena oficiali paskolos paraiška fiksuojama Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje ir lieka matoma kitiems kreditoriams 2 metus. Jūsų paraiškų istoriją mato kiekvienas bankas ar ne bankinis kreditorius, vertinantis naują paraišką.
5–7 paraiškos per trumpą laikotarpį siunčia aiškų signalą, kad asmuo desperatiškai ieško finansavimo. Kreditoriai tokį elgesį traktuoja kaip didesnės rizikos požymį, todėl kreditingumo vertinimas natūraliai krinta, net jei pajamos ir DSTI yra tvarkoje.
Vietoj to pirmiausia palyginkite sąlygas naudodami nepriklausomas platformas ir kalkuliatorius, o oficialią paraišką teikite tik tam skolintojui, kurio sąlygos labiausiai tinka. Plačiau apie tinkamo produkto pasirinkimą skaitykite asmeninės paskolos gide.
Užtikrinkite stabilias ir oficialiai deklaruojamas pajamas
Bankai vertina pajamų pastovumą per pastaruosius 6–12 mėnesių remdamiesi Sodros duomenimis, todėl trumpalaikis atlyginimo padidėjimas prieš pat paraišką realios įtakos vertinimui neturi. Svarbiausia yra nuosekli mėnesinių pajamų istorija, ne vienkartinė premija.
Neoficialios pajamos, gaunamos vokeliuose, į skaičiavimą nepatenka. Net jei realiai uždirbate dvigubai daugiau, kreditingumas formuojamas tik nuo oficialiai deklaruotos sumos, nuo kurios mokami mokesčiai ir Sodros įmokos.
Darbo stažas toje pačioje vietoje taip pat svarbus. Bent 3–6 mėnesių stažas dabartinėje darbovietėje rodo pajamų tęstinumą, todėl bandomasis laikotarpis arba ką tik pradėtas darbas dažnai tampa kliūtimi gauti didesnę paskolą.
Susikurkite pozityvią kredito istoriją
Visiškas kredito istorijos nebuvimas yra tokia pat silpnybė kaip ir bloga istorija, nes kreditorius neturi jokių duomenų jūsų finansinei elgsenai įvertinti. Tokiu atveju paraiška dažnai svarstoma atsargiau ir gali būti pasiūlytos prastesnės sąlygos.
Smulki kreditinė kortelė su nedideliu limitu, naudojama atsakingai ir kas mėnesį pilnai apmokama, per pusmetį iki metų sukuria pozityvią istoriją Creditinfo registre. Svarbu nepasiekti viso limito ir uždaryti mėnesį be palūkanų.
Tvarkingi mokėjimai už komunalines paslaugas, telekomunikacijas ir draudimą taip pat fiksuojami Creditinfo, todėl prisideda prie teigiamo profilio formavimo.
Sutvarkykite esamas skolas ir antstolių bylas
Aktyvios antstolių bylos, nesumokėtos baudos ir mokesčių įsiskolinimai automatiškai užkerta kelią naujam kreditui, kadangi kreditoriai šią informaciją mato Creditinfo registre ir traktuoja kaip aukščiausią riziką. Tokiu atveju paraiška atmetama dar prieš vertinant pajamas ar DSTI.
Pirmas žingsnis yra padengti senas skolas pagal jų svarbą: pradėkite nuo antstolių vykdomų bylų, toliau eikite link mokesčių ir komunalinių įsiskolinimų. Jei iš karto sumokėti negalite, susitarkite su kreditoriumi ar antstoliu dėl mokėjimo grafiko, kuris parodo gerą valią ir mažina riziką kreditoriaus akyse. Specifinius variantus aptariame paskolos su skolomis sekcijoje.
Net įvykdžius skolą, neigiama informacija registre saugoma 10 metų. Statusas „įvykdyta" vertinamas pastebimai geriau nei aktyvus įsiskolinimas, todėl skolų uždarymas yra realus žingsnis pirmyn.
Padidinkite pradinį įnašą būsto paskolai
Pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus minimalus pradinis įnašas yra 15% pirmajai būsto paskolai ir 30% antrajai bei kiekvienai paskesnei paskolai, nes LTV riba atitinkamai yra 85% ir 70% nekilnojamojo turto vertės.
Didesnis pradinis įnašas (25–30%) automatiškai sumažina pasiskolinamą sumą, todėl mėnesio įmoka tampa mažesnė, o DSTI rodiklis pagerėja. Ta pati alga „neša" daugiau kreditingumo.
Bankai didesnį įnašą vertina kaip mažesnės rizikos signalą, todėl tokiems klientams dažnai pasiūlo žemesnę maržą. Gaunate dvigubą naudą: mažesnes įmokas ir pigesnes palūkanas per visą sutarties laikotarpį.
Kreditingumas savarankiškai dirbantiems ir individualios veiklos vykdytojams
Savarankiškai dirbančių asmenų pajamos vertinamos atsargiau nei darbuotojų pagal neterminuotą darbo sutartį, kadangi mėnesiniai įplaukų svyravimai didina riziką, kad sutartos įmokos taps nepakeliamos sumažėjusio užimtumo laikotarpiu. Bankai dažnai prašo daugiau dokumentų ir taiko atsargesnę pajamų skaičiavimo metodiką.
Paraiškai paprastai reikalingi šie dokumentai:
- GPM deklaracijos už pastaruosius 1–2 metus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimas
- Banko sąskaitos išrašai už 6–12 mėnesių, rodantys realią apyvartą
- Sodros įmokų istorija, patvirtinanti nuoseklų socialinio draudimo mokėjimą
Vidutinės pajamos paprastai skaičiuojamos pagal 12–24 mėnesių laikotarpį, todėl sezoniniai svyravimai išsilygina ir vertinimas atspindi realų pajėgumą. Vienas stipresnis ketvirtis vertinimo iš esmės nepakeis, jei likusi metų dalis buvo silpnesnė.
MB ar UAB savininkai vertinami pagal asmeninius pajamų šaltinius, t. y. išsimokamą atlyginimą ir dividendus, o ne pagal įmonės apyvartą. Įmonės pelnas, likęs balanse, kreditingumo skaičiavimui įtakos neturi, kadangi tai nėra fizinio asmens pajamos.
Praktinis patarimas: jei realiai uždirbate daugiau, nei deklaruojate, prieš teikdami paraišką padidinkite oficialiai rodomas pajamas ir leiskite joms „atsisėsti" Sodroje bent 6 mėnesius. Kreditingumas remiasi tik oficialia statistika, todėl nedeklaruotos lėšos vertinime tiesiog neegzistuoja.