Lietuvos gyventojai skolinasi sparčiausiai visoje euro zonoje. Per pirmuosius penkis 2025 metų mėnesius išduota beveik 770 mln. EUR vartojimo paskolų — dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024-aisiais (dalį augimo lėmė Revolut apimčių įtraukimas į oficialią statistiką). Būsto paskolos pasiekė istorinį rekordą. O Revolut tapo didžiausiu šalies banku pagal turtą.
Kas vyksta Lietuvos skolinimosi rinkoje, kokios priežastys ir ko tikėtis artimiausiu metu?
Skaičiai: ką rodo oficiali statistika
2024 metai buvo lūžio taškas. Lietuvos bankų sektoriaus bendra paskolų portfelis išaugo 4,2 mlrd. EUR (+15,4 %) iki 31,7 mlrd. EUR. Namų ūkių paskolos padidėjo 2 mlrd. EUR (+13,2 %) iki 17 mlrd. EUR.
Tačiau labiausiai stebina vartojimo paskolų augimas: +43,7 % per 2024 metus, portfelis pasiekė 3 mlrd. EUR. 2025 m. pirmąjį ketvirtį augimas tęsėsi — vartojimo paskolos padidėjo dar 10,1 % iki 3,3 mlrd. EUR.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Arnoldas Bytautas paaiškina: „Augimas labiau pasireiškia vartojimo paskolų dydžiu, o ne naujų paskolų skaičiumi." 2022 m. pradžioje vidutinė vartojimo paskola siekė 2 100–2 200 EUR, o 2024 m. pabaigoje — jau 3 100 EUR. Tai beveik 45 % padidėjimas, kurį lėmė augančios kainos ir sparčiai kylantys atlyginimai.
Būsto paskolos: istoriniai rekordai
Būsto kreditavimas taip pat pasiekė naujas aukštumas. Vien 2025 m. vasario mėnesį išduota beveik 240 mln. EUR naujų būsto paskolų — didžiausia suma Lietuvos istorijoje (92 % daugiau nei prieš metus).
Vidutinė būsto paskolos suma šalyje siekia 111 000 EUR, Vilniuje — 125 000 EUR (+8,6 %). Tipinė nauja paskola — apie 130 000 EUR. Per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius parduota 32 617 būstų — 25,8 % daugiau nei prieš metus.
Bankų sektoriaus sveikata
Nepaisant aktyvaus skolinimo, bankų sektoriaus rodikliai išlieka tvirti:
- Neveiksnių paskolų lygis — tik 0,84 % (sumažėjo nuo 0,90 %)
- Kapitalo pakankamumo rodiklis — 24,7 % (minimumas: 8 %)
- Pelnas per 9 mėn. 2025 m. — 816 mln. EUR (+3,5 %)
- Nuosavo kapitalo grąža — 18,64 % (sumažėjo nuo 20,62 %)
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė teigia: „Bankų sektorius 2025 m. pradėjo sėkmingai — toliau didino skolinimo apimtį, išlaikydamas gerą paskolų kokybę ir stiprias kapitalo pozicijas."
Kas lemia augimą: 4 pagrindinės priežastys
1. Mažėjančios palūkanos
6 mėnesių EURIBOR, prie kurio pririšta dauguma Lietuvos būsto paskolų, sumažėjo nuo 3,49 % (2024 m.) iki maždaug 2,45 % (2026 m. balandis). ECB depozitų palūkanų norma — 2,00 %.
Tai tiesiogiai mažina mėnesines įmokas ir didina galimą paskolos sumą. Vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje sumažėjo nuo ~4,8 % (2025 m. pradžia) iki 3,76–3,93 % (2025 m. antroji pusė).
2. Sparčiai augantys atlyginimai
Lietuvos darbo rinka demonstruoja stiprų atlyginimų augimą — 8,1 % per 2025 metus. Minimali mėnesio alga (bruto) 2026 m. padidinta iki 1 153 EUR (+11,1 %). Atlyginimai auga greičiau nei infliacija (3,4–3,5 %), todėl reali perkamoji galia didėja.
Didesnis atlyginimas reiškia didesnę paskolą: bankai gali patvirtinti didesnę sumą, nes DSTI (skolos aptarnavimo ir pajamų santykis) lieka normos ribose.
3. Revolut efektas
2024 m. pabaigoje Revolut Holdings Europe UAB tapo didžiausiu Lietuvos banku pagal turtą, aplenkęs Swedbank, kuris šią poziciją laikė nuo 2017 m. 2025 m. viduryje Revolut turto dalis siekė apie 31–33 % viso bankų sektoriaus (tikslus skaičius priklauso nuo matavimo laikotarpio).
Tiesa, šis skaičius reikalauja konteksto: Revolut iš Lietuvos aptarnauja 40 mln. klientų 30-yje Europos šalių. Lietuvoje jis turi apie 650 000 klientų — gerokai mažiau nei Swedbank (1,6 mln.) ar SEB (900 000).
Vis dėlto Revolut konkurencija daro tiesioginį poveikį: tradiciniai bankai buvo priversti mažinti maržas, o vartojimo kreditavimo apimtys išaugo iš dalies dėl to, kad Revolut aktyviai pradėjo teikti vartojimo paskolas.
4. Nekilnojamojo turto rinkos bumas
Būsto kainos Lietuvoje 2025 m. augo dviženkle sparta. Ober-Haus metiniai duomenys (2025 m. gruodis) rodo, kad Kaune kainos padidėjo 13,8 %, Vilniuje — 10,7 %, Klaipėdoje — 10,9 %. Brangstantis būstas reiškia didesnes paskolas — ir tai papildomai didina bendrą skolinimosi apimtį.
Lietuviai moka daugiausiai: palūkanų palyginimas su Europa
Nepaisant skolinimo bumo, lietuviai už paskolas moka vieną didžiausių kainų euro zonoje. Būsto paskolų marža Lietuvoje siekia 1,89 %, kai euro zonos vidurkis — tik 0,92 %. Ispanijoje marža siekia 0,5 %, Prancūzijoje — 0,72 %, Suomijoje — 0,75 %.
Kodėl taip yra? refiGO vadovas Mindaugas Girjotas aiškina: „Lietuvos būsto paskolų rinkoje trūksta konkurencijos, nes iš esmės turime oligopolinę situaciją, kurioje trys bankai kontroliuoja per 80–90 procentų rinkos."
Vartojimo paskolų palūkanos Lietuvoje taip pat vienos aukščiausių euro zonoje — apie 9–10 %, kai euro zonos vidurkis siekia ~7,4 %. Estijoje ir Latvijoje vartojimo paskolų palūkanos dar didesnės (apie 13 %), tačiau Baltijos šalys kartu sudaro euro zonos „brangiausią" kampą.
Svarbus faktas: tik 8 % būsto paskolų turėtojų per pastaruosius metus peržiūrėjo savo paskolos sąlygas ar refinansavo paskolą. O net nedidelis 0,4 proc. punkto maržos sumažinimas 100 000 EUR paskolai sutaupo apie 30 EUR per mėnesį — beveik 9 000 EUR per likusį paskolos laikotarpį.
Kas keičiasi reguliavime: CCD2 direktyva ir DSTI
2026 m. Lietuva perkelia į nacionalinę teisę ES Vartojimo kredito direktyvą 2 (CCD2). Pagrindiniai pokyčiai:
- „Pirk dabar, mokėk vėliau" (BNPL) ir išsimokėtinai sandoriai oficialiai tampa vartojimo kreditu — su visais iš to kylančiais reikalavimais kreditingumo vertinimui
- Algoritmų skaidrumas: skolininkai galės prašyti paaiškinimo, kodėl automatizuota sistema priėmė konkretų sprendimą dėl kredito
- Pagalba skolininkams: kreditoriai privalės anksti identifikuoti sunkumus patiriančius klientus ir pasiūlyti nepriklausomą skolų konsultavimą
- Aiškesnė reklama: visa vartojimo kredito reklama turės pabrėžti, kad kiekvienas finansinis įsipareigojimas turi kainą
Vivus Finance vadovė Giedrė Stuopė teigia: „Mažiau pilkųjų zonų, daugiau skaidrumo ir didesnė apsauga vartotojams."
DSTI (skolos aptarnavimo ir pajamų santykio) riba lieka 40 % disponuojamų pajamų (iki 60 % išskirtiniais atvejais, ribojama iki 5 % naujų būsto paskolų per metus). Streso testas skaičiuojamas pagal 5 % palūkanų normą — tai ypač aktualu, nes praktiškai visos Lietuvos būsto paskolos yra su kintamomis palūkanomis.
Pensijų reforma: 3 mlrd. EUR ieško vietos
2026–2027 m. prasideda antros pakopos pensijų fondų daliniai išėmimai. Apie 1,4 mln. dalyvių yra sukaupę daugiau nei 9 mlrd. EUR. Tikimasi, kad per dvejus metus bus išimta apie 3 mlrd. EUR.
Remiantis Estijos patirtimi, kur panaši reforma įvyko anksčiau, 15–20 % išimtų lėšų nukeliauja į nekilnojamąjį turtą. Tai reikštų papildomus ~500 mln. EUR Lietuvos būsto rinkoje — dar vienas veiksnys, galintis paspartinti kainų augimą.
Leidžiama vienkartinė 25 % dalinė išmoka (ne daugiau asmeninių įmokų sumos), taikant 3 % atskaitymą. Visiško išėmimo galimybė — tik sunkios ligos atveju (neapmokestinama).
Ko tikėtis 2026 metais
Remiantis makroekonominėmis prognozėmis:
- BVP augimas: 3,0–3,2 % (šaltinis: Europos Komisija)
- Infliacija: 2,9–3,0 %
- Atlyginimų augimas: 7,6 %
- Nedarbas: 6,8 %
- Būsto kainų augimas: 5–7 % šalyje, iki 15 % Vilniuje
Skolinimosi bumas greičiausiai tęsis, bet lėčiau. Palūkanos stabilizavosi, atlyginimų augimas išlieka stiprus, o pensijų reforma ir planuojama Vokietijos karinės brigados dislokacija (iki 4 800 karių su šeimomis iki 2027 m.) kurs papildomą paklausą būsto rinkoje.
Didžiausia rizika — per didelis pasitikėjimas krentančiomis palūkanomis. Beveik visos Lietuvos būsto paskolos yra su kintamomis palūkanomis, todėl bet koks netikėtas EURIBOR pakilimas tiesiogiai padidintų įmokas.
„Kai skolinimosi apimtys auga tokiu tempu, informuotas pasirinkimas tampa ne prabanga, o būtinybe. Lietuvoje veikia daugiau nei 100 skolintojų, o palūkanų skirtumai tarp pasiūlymų gali siekti tūkstančius eurų. Mūsų tikslas — padėti žmonėms per kelias minutes palyginti visas galimybes ir priimti sprendimą, pagrįstą skaičiais, o ne reklama. Kuo daugiau žmonių lygina prieš skolindamiesi, tuo sveikesnė visa rinka."
Ką tai reiškia skolininkams: praktiniai patarimai
Skolinimosi bumas sukuria palankią aplinką, bet reikalauja budrumo:
- Lyginkite pasiūlymus: rinkoje veikia daugiau nei 100 skolintojų. Palūkanų skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio pasiūlymo gali siekti tūkstančius eurų. Lyginkite pagal BVKKMN, ne vien pagal palūkanų normą
- Peržiūrėkite esamą paskolą: jei turite būsto paskolą su marža virš 1,5 % — derėkitės su banku arba svarstykite refinansavimą
- Skaičiuokite pagal stresą: planuokite biudžetą taip, lyg palūkanos būtų 5 %, o ne dabartiniai ~2,5 %. Tai apsaugos nuo netikėtumų
- Prižiūrėkite kredito istoriją: geresnis kredito reitingas reiškia mažesnes palūkanas. Patikrinkite savo istoriją nemokamai per Lietuvos banko duomenų bazę ar ManoScorify
- Nebijokite BNPL reguliavimo: CCD2 nereiškia, kad „pirk dabar, mokėk vėliau" išnyks. Tai reiškia, kad šios paslaugos taps skaidresnės ir turės laikytis tų pačių taisyklių kaip ir kiti kreditai
Foxbox.lt platformoje galite palyginti vartojimo paskolų pasiūlymus nemokamai ir rasti tinkamiausią variantą, nepriklausomai nuo to, ar skolinatės pirmą kartą, ar ieškote geresnių sąlygų esamai paskolai.
Šaltiniai
- Lietuvos bankas — Bankų sektorius 2024 m.: aktyvus skolinimas ir naujas didžiausias bankas pagal turtą (2025-04-17)
- Lietuvos bankas — Bankų sektorius 2025 m. pirmąjį ketvirtį (2025-07-25)
- LRT — Lithuania sees fastest growth in consumer loans across eurozone (2025-07-16)
- LRT — Revolut shakes up Lithuania's market, becoming its largest bank in 5 years (2025-08-19)
- Kreditai.info — Lithuanian residents pay among the highest loan interest rates in the eurozone (2025-06-27)
- 15min — Planuojami pokyčiai vartojimo kreditų rinkoje: kas keisis gyventojams? (2025-12-29)
- Europos Komisija — Economic forecast for Lithuania
- Ober-Haus — Lithuanian Housing Price Index